Procesų valdymas

Verslo procesų valdymas (angl. business process management) yra viena pagrindinių įmonių ir organizacijų veiklos valdymo formų.

Verslo procesas – tai kasdienių užduočių ir veiksmų grandinė, skirta įmonės ar organizacijos tikslams pasiekti, pvz., suteikti paslaugą klientui, pagaminti produktą, parengti dokumentą, surinkti reikiamą informaciją ar pan.

Taikant procesinį valdymą, įmonės ar organizacijos procesai nustatomi, išanalizuojami, aprašomi, parenkami procesų efektyvumo matavimo kriterijai, vykdomas veikiančių procesų stebėjimas bei tobulinimas.

Procesu valdymas

NAUDA:

  • dėmesys tik rezultatą kuriančioms veikloms: panaikinus rezultato nekuriančias ar besidubliuojančias veiklas taupomas darbo laikas ir kaštai;
  • veiklos efektyvumo užtikrinimas ir nuolatinis veiklos tobulinimas: galimybė ne tik sumažinti veiklos vykdymo išlaidas, bet ir išlaikyti bei gerinti siūlomų paslaugų ar produktų kokybę;
  • išgrynintas veiklos modelis ir patirtis (know-how): standartizuotas darbas atliekamas be klaidų, didėja produktyvumas;
  • aiški informacija apie veiksmų seką procese: efektyviau įgyvendinami veiklos pokyčiai, greičiau apmokomi nauji darbuotojai, mažesnė neigiama personalo kaitos įtaka;
  • galimybė dalį veiklos perkelti paslaugų tiekėjams (outsource);
  • pamatas tarptautiniais standartais (ISO 9001, ISO 14001 ir kt.) grįstos vadybos sistemos įdiegimui, LEAN sistemos įdiegimui, kadangi šios sistemos tiesiogiai remiasi procesų išgryninimo modeliu.

PROCESŲ VALDYMO MODELIS

  1. Procesų nustatymas. Nustatoma, kokioms veiklos sritims bus taikomas procesinis valdymas, identifikuojami procesai. Kiekvienas procesas turi rezultatą – paslaugą, produktą, dokumentą, etc. Rezultatas gali būti skirtas išorės arba vidaus vartotojui. Procesų nustatymą rekomenduojama pradėti nuo svarbiausių produktų ir paslaugų, kurių sukūrimo procesus norima valdyti.
  2. Procesų analizė ir aprašymas. Norimi valdyti procesai turi būti išanalizuojami ir aprašomi. Aprašymas atliekamas grafiškai atvaizduojant proceso seką schema arba/ir aprašant proceso žingsnius. Aprašant sudėtingus procesus, verta parengti detalų proceso žingsnių paaiškinimą, taip dokumentuojant sukauptą proceso vykdymo patirtį. Proceso aprašyme turi matytis vartotojas (išorės arba vidaus), rezultatas (produktas, paslauga, etc.), procesui įvykdyti reikalingi ištekliai (medžiagos, dokumentai, informacija), jų tiekėjai, procese dalyvaujančių asmenų sąveika.
  3. Matavimo principų ir kriterijų apibrėžimas. Kažką pagaminę ar sukūrę, turite įvertinti atlikto darbo efektyvumą ir kokybę. Vertinimo kriterijai skirstomi į laiko, kiekybinius ir kokybinius. Kiekvienam procesui apibrėžiamas konkretus matavimo kriterijus (kas bus matuojama) ir lūkesčiai (kokios šio kriterijaus vertės tikimasi pasiekti), numatomas kriterijaus įvertinimo būdas ir periodiškumas.
  4. Procesų vykdymas. Tai kasdienė veikla (produktai, paslaugos). Procesai vykdomi pagal aprašyme numatytą veiksmų seką. Procesą vykdantys asmenys turi gerai išmanyti visą proceso seką bei proceso matavimo kriterijus ir lūkesčius. Proceso išmanymas užtikrina, kad bus užkirstas kelias nukrypimams nuo numatytos sekos, bus pastebėtos galimybės procesui patobulinti.
  5. Stebėjimas. Nustatyti procesų kriterijai vertinami numatytu būdu ir periodiškumu. Gauta informacija naudojama proceso tobulinimui, naujų kriterijų ar jų vertės lūkesčių nustatymui.
  6. Procesai turi būti nuolat tobulinami. Priežastys – nukrypimų nuo apibrėžtos tvarkos (ir nekokybiškų rezultatų) prevencija, rezultatų kokybės išlaikymas ir/arba gerinimas, veiklos efektyvumo išlaikymas ir/arba didinimas. Atlikti patobulinimai turi būti dokumentuoti procesų aprašyme, būti aiškūs procese dalyvaujantiems asmenims.

Proceso schemos pavyzdys VPI

Vienas paprasčiausių verslo procesų pavyzdžių, kuris įmonėje paprastai būna kur kas labiau išplėstas, akcentuojant visas proceso smulkmenas:

Realaus proceso pavyzdys VPI

 

KAINA

Kaina priklauso nuo įmonės pageidaujamo paslaugų diegimo būdo ir esamos parengties.

Dėl paslaugų susisiekite: